Nowoczesna Litwa – czy istniała alternatywa dla modelu państwa narodowego?

Staliūnas, Darius

doi:0023-5903

Download

Title: Nowoczesna Litwa – czy istniała alternatywa dla modelu państwa narodowego?

Abstract:

Niniejszy artykuł to próba wyjaśnienia, czy program litewskiego ruchu narodowego w końcu XIX i na początku XX w. rzeczywiście zawierał alternatywę dla modelu społeczeństwa/państwa narodowego, jak często twierdzi historiografia litewska. Prowadzone badania pokazują, że litewski ruch narodowy, podobnie jak większość etnonacjonalizmów w Europie Środkowo-Wschodniej, był zorientowany na model państwa narodowego.

References:

Auf Wache für die Nation. Erinnerungen. Der Weltkriegsagent Juozas Gabrys berichtet (1911–1918), wyd. Eberhard Demm, Christina Nikolajew, Peter Lang, Frankfurt am Main 2013.
Demm Eberhard, The propaganda of Juozas Gabrys for Lithuania before 1914, „Journal of Baltic Studies” 21, 1990, 2, s. 121–130.
Eidintas Alfonsas, Slaptasis lietuvių diplomatas. Istorinis detektyvas, Valstybinis leidybos centras, Vilnius 1992.
Esculies Joan, Petronis Vytautas, Self-proclaimed diplomats. Catalan–Lithuanian cooperation during WWI, „Nationalities Papers” 44, 2016, 2, s. 340–356.
Gabrys Juozas, Lietuva ir Lenkijos autonomija. Ar gali but Lietuva priskirta prie autonominės Lenkijos?, Liuosas „Išeivių Draugo” vertimas iš Anglų kalbos („The British Review”, February, 1915), Spauda „Išeivių Draugo”, Bellshill, Scotland, 1915.
Gimžauskas Edmundas, Baltarusių veiksnys formuojantis Lietuvos valstybei 1915–1923 m., Lietuvos istorijos instituto leidykla, Vilnius 2003.
Górny Maciej, Concept of Mitteleuropa, w: 1914–1918-online. International Encyclopedia of the First World War, red. Ute Daniel, Peter Gatrell, Oliver Janz, Heather Jones, Jennifer Keene, Alan Kramer, Bill Nasson, Freie Universität Berlin, Berlin 2014.
Grigaravičius Algis, Lietuvos konstitucijų projektai 1916–1918 metais, w: Lietuvos valstybės idėja (XIX a. – XX a. pradžia), Žaltvykslė, Vilnius 1991, s. 351–434 (Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 3).
Grinius Kazys, Atsiminimai ir mintys, t. 1, Patria, Tübingen 1947.
Jurkiewicz Jan, Rozwój polskiej myśli politycznej na Litwie i Białorusi w latach 1905–1922, Wydawnictwo Naukowe UAM, Poznań 1983.
Kairys Steponas, Tau, Lietuva, Boston 1964.
Klimas Petras, Dienoraštis. 1915.XII.1 – 1919.I.19, Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas, Chicago 1988.
Klimas Petras, Lietuva, jos gyventojai ir sienos, Autoriaus išleidimas, Vilnius 1917.
Krajowość – tradycje zgody narodów w dobie nacjonalizmu. Materiały z międzynarodowej konferencji naukowej w Instytucie Historii UAM w Poznaniu (11–12 maja 1998), red. Jan Jurkiewicz, Instytut Historii UAM, Poznań 1999.
Laurinavičius Česlovas, Dar kartą apie Vasario 16-osios reikšmę, w: Lietuvių kultūros institutas. Suvažiavimo darbai 2008, Lampertheim 2009, s. 11–43.
Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918. Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė. Dokumentų rinkinys, red. Edmundas Gimžauskas, Lietuvos istorijos instituto leidykla, Vilnius 2006.
Lietuvos istorija, red. Adolfas Šapoka, Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas1936.
Lietuvos valstybės tarybos protokolai, red. Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Mokslas, Vilnius 1991.
Lopata Raimundas, Lietuvių Berno konferencijos, įvykusios nuo 2 d. iki 10 d. spalių 1917 m., protokolas, „Lietuvos istorijos metraštis: 1992” Vilnius 1994, s. 179–201.
Lopata Raimundas, Lietuvos valstybingumo raida 1914–1918 metais, Mintis, Vilnius 1996 (Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 9).
Mačiulis Dangiras, Staliūnas Darius, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883–1940, Herder-Institut, Marburg 2015.
Miknys Rimantas, Motieka Egidijus, Tautiškoji lietuvių demokratų partija: idėjinės-politinės kūrimosi aplinkybės, w: Tautinės savimonės žadintojai: nuo asmens iki partijos, Sietynas, Vilnius 1990, s. 80–125 (Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 1).
Miknys Rimantas, Lietuvos demokratų partija 1902–1915 metais, A. Varno personalinė įmonė, Vilnius 1995 (Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 10).
Miknys Rimantas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valstybingumo tradicija lietuvių tautinio judėjimo politinėje programoje (teorinis ir praktinis aspektai), w: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai, red. Alfredas Bumblauskas, Grigorijus Potašenko, Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius 2009, s. 117–143.
Miknys Rimantas, Problem kształtowania się nowoczesnego narodu Polaków litewskich w pierwszej połowie XX wieku, „Biuletyn Historii Pogranicza” Białystok 2000, 1, s. 21–31.
Miknys Rimantas, Vilniaus autonomistai ir jų 1904–1905 m. Lietuvos politinės autonomijos projektai, w: Lietuvos valstybės idėja (XIX a. – XX a. pradžia), Žaltvykslė, Vilnius 1991, s. 173–198 (Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 3).
Miknys Rimantas, Wileńscy autonomiści i ich projekty autonomii politycznej Litwy w latach 1904–1905, „Lituano-Slavica Posnaniensia, Studia Historica” 8, 2001, s. 97–114.
Motieka Egidijus, Didysis Vilniaus seimas, Saulabrolis, Vilnius 1996 (Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 11).
Ponarski Zenowiusz, Konfederacja Wielkiego Księstwa Litewskiego 1915–1916, „Białoruskie Zeszyty Historyczne” 10, 1998, s. 56–67.
Pragmatic Alliance. Jewish-Lithuanian Political Cooperation at the Beginning of the 20th Century, red. Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, CEU Press, Budapest–New York 2011.
Programas Lietuviškos Social-demokratiškos Partijos, [b.m.w.] 1896.
Pukszto Andrzej, Wilno pod koniec roku 1915 – na początku 1916. Polskie czy niepolskie?, „Przegląd Wschodni” 8, 2002, 1 (29), s. 39–56.
Römer Michał, Dzienniki, t. 2: 1914–1915, Ośrodek KARTA, Warszawa 2017.
Römer Michał, Lietuva karo akivaizdoje, „Baltos lankos” 1993, 3, s. 203–227.
Römeris Mykolas [Römer Michał], Dienoraštis. 1920 m. kovo 16-oji – 1921 m. sausio 12-oji, Versus aureus, Vilnius 2011.
Sawicki Jan, Mykolas Römeris ir buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių tautinės problemos, Eugrimas, Vilnius 1999 (Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 15).
Sawicki Jan, Wolnomularstwo a stosunki polsko-litewskie w pierwszej połowie XX wieku, „Lithuania” 1999, 1/2 (30/31), s. 58–66.
Sawicki Jan, Z dziejów „Wielkiego Wschodu Litwy”, „Przegląd Wschodni” 4, 1997, 2 (14), s. 443–450.
Senn Alfred Erich, The Activity of Juozas Gabrys for Lithuania’s Independence, „Lituanus” 23, 1977, 1, s. 15–22.
Solak Zbigniew, Tarp Lenkijos ir Lietuvos. Mykolo Römerio gyvenimas ir veikla (1880–1920 metai), Lietuvos istorijos institutas, Vilnius 2008.
Staliūnas Darius, Idea unii jagiellońskiej na Litwie w końcu XIX – na początku XX w. (mps).
Staliūnas Darius, Kokią Lietuvą XX a. Pradžioje projektavo Kazys Grinius?, „Lietuvos istorijos metraštis” 2017, 1, s. 119–126.
Staliūnas Darius, Nacjonalizm litewski przed pierwszą wojną światową – aspiracje polityczne i granice wyobrażonej Litwy, w: Imperia, narody i społeczeństwa Europy Wschodniej i Środkowej na progu pierwszej wojny światowej, red. Andrzej Nowak, Centrum Polsko-Rosyjskiego Dialogu i Porozumienia, Warszawa 2016, s. 263–278.
Staliūnas Darius, The Pre-1914 Creation of Lithuanian „National Territory”, w: Spatial Concepts of Lithuania in the Long Nineteenth Century, red. Darius Staliūnas, Academic Studies Press, Boston 2016, s. 189–238.
Sukiennicki Wiktor, East Central Europe During World War I. From Foreign Domination to National Independence, t. 2, Columbia University Press, New York 1984.
Sukiennicki Wiktor, Początki Ober-Ostu i sprawa konfederacji W. Ks. Litewskiego w 1915– 1916, „Zeszyty Historyczne” 1974, 28, s. 99–104.
Szabad Cemach, Vilner zamelbuch, t. 2, Vilnius 1918.
Луцкевіч Антон, За дваццаць пяць гадоў (1903–1928). Успаміны аб працы першых беларускіх палітычных арганізацый. Беларуская Рэвалюцыйная Грамада, Беларуская Сацыялістычная Грамада, Vilnius, 1928.
Смалянчук Аляксандр, „Краëвая iдэя” i беларускае нацыянальнае Адраджэнне пачатку XX ст., „Acta Albaruthenica” 15, 2015, s. 193–209.
Смалянчук Аляксандр, „Краёвая ідэя” ў беларускай гісторыі, Выдавец Зміцер Кола, Мінск 2017.